Skiepyti graikiniai riešutmedžiai ar paprasti sėjinukai?

👀 Kodėl svarbu suprasti, ką perki.

Graikiniai riešutmedžiai jau tapo įprastais medžiais lietuvių sode, visgi kalbant apie skiepytus riešutmedžius, žmonės neretai sutrinka. Kuo gi jie ypatingi? Argi ne visi medelynai parduoda skiepytus riešutmedžių sodinukus? Deja, ne. Ir tai verta žinoti, jei nenorime nusipirkti “katės maiše”.

Nors šiame puslapyje yra dažnai minimi skiepyti riešutmedžiai, bet iš esmės specialaus įrašo su išsamiu paaiškinimo kas tai yra, kuo jie išskirtiniai ir kaip juos atpažinti dar nebuvo. Daugiau paaiškinimų teko surašyti atsakinėjant į klausimus komentaruose. Čia tie atsakymai viename įraše. 

🔧 Skiepijimas – sudėtingas procesas.

Jei nutaręs nusipirkti kokį kaulavaisį ar slyvą iš esmės visada gausi skiepytą medelį, tai riešutmedžius medelynai dažniausiai parduoda neskiepytus. Tokia situacija yra todėl, kad riešutmedžių skiepijimas yra sudėtingas. Ir čia svarbus ne tik pats skiepijimas, bet ir visas procesas, tiek iki skiepijimo, tiek po jo. Skiepijimas atliekamas ne vegetacijos metu, nes Lietuvos sąlygomis bandant skiepyti riešutmedžius vegetacijos metu rezultatai būna pernelyg prasti.O žieminis skiepijimas reiškia, kad iki skiepijimo poskiepiai jau turi būti išauginti, iškasti, saugomi, paruošiami skiepijimui. Taip pat reikia užauginti geros kokybės veislinius ūglius įskiepiams. Juos taip pat reikia paruošti ir saugoti. Tada pats skiepijimas ir vėl reikia specialių sąlygų, su konkrečia pastovia temperatūra ir drėgme kelias savaites. Jei viskas pavyksta, sodinukus reikia išsaugoti sveikus iki sodinimo. Pasodinus tenka pratinti prie oro sąlygų ir saulės. Ir kiekviename iš etapų reikia sudaryti idealiai tinkamas sąlygas, nes net, atrodytų, maža klaida gali pražudyti sodinukus. Skaičiuojant metus, skiepytą sodinuką užauginti užtrunka ilgiau nei neskiepytą sėjinuką. Kol paskiepyto sodinuko amžius iš naujo skaičiuojamas nuo skiepijimo, jo neskiepytas kolega jau būna pavirtęs į didelį medelį. Tai yra, skiepyto sodinuko poskiepio amžius net neminimas. Tačiau iki skiepijimo poskiepis dažniausiai auginamas du metus, o kartais ir tris.

✂️ Kas gi yra skiepijimas ir kokia jo nauda?

Kai kam tai asocijuojasi su vakcina. Tačiau, medžių skiepijimas atliekamas ne su švirkštu, o su peiliu. Faktiškai tai yra savotiška “organų transplantacija”, kai vieno medelio (sėjinuko) šaknys ir kito (veislinio medžio) ūglys sujungiami į vieną augalą. Tuomet viskas kas auga į viršų yra to įskiepyto veislinio medžio dalis. Skiepytam medeliui nereikia pereidinėti visų vystymosi fazių. Nors jis ūgiu dar mažas medelis, bet realiai viduje tai jau brandus medis, jo derėjimo mechanizmas jau veikia. Todėl nereikia ilgai laukti ir pirmųjų riešutų. Skiepyti riešutmedžiai neretai žydi, tiek pirmais, tiek antrais metais po skiepijimo. Kad užsimegztų riešutai reikalingi dulkantys žirginiai. Jei tokių yra aplinkoje, net maži medeliai gali užmegzti riešutus. O patys skiepyti riešutmedžiai, paprastai žirginius užaugina šiek tiek vėliau.

Bet greita derėjimo pradžia nėra pagrindinė skiepytų riešutmedžių savybė. Daug svarbiau, kad paskiepiję turime medį atitinkantį visas tos veislės motininio medžio savybes. Mes jau iš anksto žinome, kokie bus riešutai, kokio gausumo derliaus galima tikėtis, koks bus atsparumas ligoms, šalčiui ir t.t. Savaime suprantama, kad niekas neskiepija prasto motininio medžio ūgliais. Veislėmis ar selekcinėmis formomis tampa tik patys geriausi riešutmedžiai, pasižymintys eile gerų savybių. Tobulų veislių nebūna, bet žinodami veislių savybes galime atsirinkti sau tinkamiausias.

🎲 Neskiepyto riešutmedžio sėjinuko auginimas - loterija.

Auginant neskiepytą sėjinuką iš anksto niekada negalima žinoti kokios bus riešutmedžio ir jo riešutų savybės. Neskiepyto riešutmedžio auginimas visada yra savotiška loterija. Taip yra dėl dviejų dalykų. Daugumos riešutmedžių moteriškų žiedų žydėjimo laikas nesutampa su žirginių žydėjimo laiku. Riešutmedžių žiedus apdulkina vėjas ir tai reiškia, kad žiedadulkės gali atskristi iš gana toli. Šiais laikais Lietuvos gyvenvietėse matome gana daug pasodintų graikinių riešutmedžių - daugiausia tai neskiepyti medžiai, nokinantys ne pačios geriausios kokybės riešutus. Dėl vėjo atnešamų žiedadulkių vieno medžio riešutai įgauna labai įvairių genų. Tačiau net ir tuo atveju, kai medis yra savidulkis, t.y. sutampa žydėjimo ir dulkėjimo laikas ir jis apsidulkina pats, naujai užsimezgantis riešutai įgauna savitos genetikos. Dalis genų mutuoja, nubunda genai kurie neaktyvūs pas motininį medį, o motininio medžio aktyvūs genai tampa neaktyviais. Todėl pasėję riešutus ir užauginę sėjinukus vėlgi turime iš anksto nenuspėjamų savybių riešutmedį. Negalime žinoti ar jis bus derlingas, ar ves kokybiškus riešutus, ar bus atsparus ligoms, nežinome kokio augumo jis bus. Žinoma, pasėjus riešutus nuo savidulkio medžio, tikimybė, kad užaugs kažkiek panašus į motininį medį riešutmedis yra didesnė, bet identiški medžiai neužauga ir identiškų riešutų neturėsime. Žinoma, dalis riešutmedžių turėtų vesti pakenčiamos kokybės riešutus. Labai kokybiškų riešutų galima tikėtis tik iš mažos dalies riešutmedžių. Veislės bei selekcinės formos irgi atsiranda iš sėjinukų. Bet jos atrenkamos iš tūkstančių. O didžiausia dalis neskiepytų riešutmedžių visgi veda prastos kokybės riešutus. Kartais jie būna labai storu kevalu, dėl ko juos sunku gliaudyti, kartais būna prasto skonio, kartūs arba būna labai maži. Čia jau kaip kam pasiseka.

O didžioji problema tame, kad tiek pačio riešutmedžio, tiek jo riešutų savybes pamatome po gana ilgo laiko. Tik retais atvejais neskiepyti sėjinukai pradeda derėti anksti, o šiaip vidutiniškai riešutų tenka laukti apie 10 metų. Pasitaiko atvejų, kad riešutų tenka laukti 15 ar net daugiau metų. Be to, jei auginamo medžio žirginių dulkėjimas ir žydėjimas nesutampa, o artimoje kaimynystėje nėra tinkamu metu dulkančio riešutmedžio - derliaus išvis gali nebūti. Tokios problemos nebūna auginant skiepytus riešutmedžius. Iš anksto yra žinoma ar veislė yra savidulkė ar jai reikia į kompaniją kito medžio. Tik skiepytų riešutmedžių atveju galima tinkamai parinkti veisles, kurios viena kitą apdulkins. O sėjinukų atveju kartais net auginant kelis medžius galima neturėti gero apdulkinimo. Pasitaiko, kad visos eilės medžių žiedadulkės dulka pirmiau, o tik vėliau žydi moteriški žiedai. Arba būna atvirkščiai. Abiem atvejais derliau nebūna arba būna labai menkas.

💸 Ar nusipirkus neskiepytą graikinį riešutmedį tikrai sutaupome?

Ko gero vienas iš pagrindinių argumentų, dėl ko žmonės pasirenka auginti neskiepytus sėjinukus yra jų mažesnė kaina. Bet vėlgi, reikia paskaičiuoti ar realiai tokiu sprendimu pavyksta sutaupyti. Ar tai būtų skiepytas ar neskiepytas riešutmedis, jam vis tiek tenka skirti nemažą plotą sode, tenka juo rūpintis, prižiūrėti ir ar tikrai tai verta daryti nežinant kokio ir kada sulauksim rezultato? O sulauktas rezultatas ne visada pradžiugina.

🔍 Kaip atpažinti skiepytą riešutmedį?

Dažniausiai žmogus nutaręs pasisodinti riešutmedį tikisi medelyne nusipirkti kokybišką sodinuką. Tie, kas jau žino, kad sodo medžiai yra skiepijami dažniausiai net nesusimąsto, kad riešutmedžių atveju dažnai gali būti kitaip. Ypač kai perka iš populiaraus medelyno. Įtarimas žmonėms kyla tik tada, kai jų auginami riešutmedžiai ilgus metus nerodo jokio derliaus. Arba, kai riešutmedis pradeda vesti nekokybiškus riešutus. Todėl nereikėtų aklai pasitikėti, kad gerai išreklamuotame medelyne bus pasiūlyti skiepyti riešutmedžių sodinukai. Lygiai kaip kokiu nors garsiu vardu pavadinti (dažniausiai Ideal) sėjinukai nebūtinai yra skiepyti. Todėl visada reikia klausti ar tai skiepyti sodinukai. Kartais tenka susidurti ir su atviru melu, kai neskiepyti sėjinukai vadinami skiepytais. Galima bandyti orientuotis pagal kainą. Dažniausiai neskiepyti sėjinukai yra parduodami pigiau. Bet kartais pasitaiko net priešingai. Kai kuriuose populiariuose medelynuose už neskiepytus riešutmedžių sėjinukus prašo daugiau, nei vidutiniškai kainuoja skiepyti riešutmedžiai. Todėl geriausias būdas atpažinti skiepytus riešutmedžius – įsitikinti kad aiškiai matosi skiepo vieta. Nupjauto ūglio pjūvio vieta nėra skiepo vieta. Skiepo vieta yra ten, kur matosi poskiepio ir įskiepio sujungimas. Nors skiepijimo būdų yra įvairių, bet pas mažus sodinukus ilgai matosi sujungimo randas. Dažnu atveju tas randas būna įstrižas. Paprastai skiriasi įskiepio ir poskiepio spalva.

🌍 Ar yra skirtumas kurioje šalyje skiepytą riešutmedį pirkti?

Kadangi riešutmedžių skiepijimu Lietuvoje užsiima vos keli medelynai, kai kurie pardavinėja kituose kraštuose paskiepytus sodinukus. Ir tada žmonėms kyla klausimas ar tokie sodinukai gerai augs Lietuvoje. Gali būti įvairiai, priklauso iš kurios šalies yra atvežti sodinukai. Jei sodinukus skiepijo šalyje, kur klimatas ženkliai šiltesnis nei Lietuvoje, yra rizika, kad skiepijimui galėjo būti panaudoti nepakankamai atsparūs šalčiui poskiepiai. Tokiu atveju net ir įskiepyta šalčiui atspari veislė sunkiau atlaiko žiemos šalčius.

Dar viena rizika yra dėl Lietuvai netinkančių veislių. O netinkamų Lietuvos klimatui veislių yra siūloma nemažai. Kai medelynai patys neaugina riešutmedžių, jie tegali pateikti kitų šalių veislių aprašymus, neatsižvelgiant, kad mūsų klimatas yra visai kitoks. Pavyzdžiui, kai prie kokios nors prancūziškos veislės parašyta, kad ji atspari šalčiui, tai visai nereiškia, kad ji sugebės ištverti lietuviškas žiemas.

🌳Kada geriau rinktis neskiepytą sėjinuką?

Bet ar visais atvejais skiepyti sodinukai yra pranašesni? - Ne. Jei norime auginti riešutmedžius dėl medienos, geriau rinktis neskiepytus sėjinukus. Nors sėjinukų savybės būna neprognozuojamos ir tarp jų gali pasitaikyti mažiau augių, visgi dažnu atveju jie būna augesni, užauga didesniais ir gyvena ilgiau. Jei riešutų derlius yra neaktualus, o riešutmedį norima auginti dėl jo dekoratyvinių savybių, tam taip pat tiks neskiepytas sėjinukas. Sėjinukai auginami ir dėl selekcijos - bet tai jau atskira tema.