Apie graikinius riešutmedžius kažkada Lietuvoje buvo platinamos legendos, kad jų nepuola jokios ligos ir kenkėjai. Iš tiesų riešutmedžiai Lietuvoje turi mažiau ligų negu kiti populiarus vaismedžiai. Tačiau, kaip ir visus vaismedžius, taip ir riešutmedžius kartais puola ligos. Susirgimų ypač padaugėja lietingais metais. Nors visai atsparių ligoms riešutmedžių veislių nėra, tačiau kai kurios veislės yra atsparesnės už kitas.

Yra dvi dažniausios ir daugiausiai žalos padarančios riešutmedžių ligos: antraknozė (grybinė liga, kartais dar vadinama marsonija, lot. Gnomonia leptostyla) ir bakteriozė (bakterinė riešutmedžių gangrena, dar kitaip dėmėtligė, degligė, lot. Xanthomonas arboricola pv. juglandis). Antraknozę galima gydyti vegetacijos metu fungicidais. Lietuvoje mėgėjai gali įsigyti tik Score, kitose šalyse yra naudojami Luna Experience 400 SC, Signum 33 WG ir kt. O štai bakteriozės gydymui efektyvių priemonių ES nėra. Todėl svarbu prevenciškai užkirsti kelią ligos paplitimui.

Pamačius ligos pažeistus ūglius (pajuodę, nuvytę, sudžiūvę) reikia pašalinti žemiau pažeidimo vietos. Esant antraknozei reikia rudenį  sugrėbti ir pašalinti iš sodo nukritusius lapus ir riešutų apyvaisius. Arba bent jau nupurkšti su karbamido ir vario sulfato tirpalu (7% + 2 %). Tuo pačiu galima nupurkšti ir medžius.

Kartais būna sunku atskirti, kur kokia liga, bet įvertinus požymių visumą dažniausiai ligas galima atpažinti. Abi ligos paprastai prasideda panašiai: ant lapų atsiranda maži tamsūs taškeliai. Tačiau bakteriozės atveju jų būna daugiau ir mažesnių (vėliau gali didėti), dėmės dažnai būna netaisyklingos formos, o antraknozės atveju dėmių iš pradžių būna mažiau, bet didesnių, paprastai taisiklingesnės formos. Vėliau antraknozės taškelių viduje atsiranda šviesesnės dėmės. Kartais abiejų ligų atveju tamsūs taškeliai plečiasi ir lapai gali visai paruduoti ir nukristi. Ligos taip pat gali pažeisti ir užsimezgusius riešutus. Iš pradžių dėmės gali būti panašios, bet po kurio laiko antraknozės pažeidimų atveju tamsių dėmių viduje atsiranda balkšvos dėmės. Tuo tarpu bakteriozę paliudija lietingu oru iš pažeidimo kartais pasirodantis tamsus skystis. Bakteriozės atveju pažeidimai būna gilesni. Ligos taip pat gali pažeisti ir naujus ūglius. Bakteriozės atveju taip nutinka dažniau. Jauni ūgliai pajuoduoja ir gali visai sunykti. Kai kurių veislių riešutmedžių būna pažeidžiamos tik tam tikros medžio dalys, pvz. pažeidžiami lapai, o riešutai lieka sveiki (arba pažeidžiami labai mažai). Jei riešutų užuomazgos ligų būna pažeidžiamos anksti, tokie riešutai jau nesunoksta arba nebūna tinkami maistui. Vasaros pabaigoje užsikrėtę riešutai dar gali spėti sunokti. Tačiau, jei tokių riešutų branduoliai irgi būna pažeisti ligų, jie maistui netinkami.

Abiejų ligų prevencijai tinka 1% bordo mišinys (bordo sodininko rinkinys). Pirmą kartą reikia purkšti pradedant skleistis lapeliams. Tuomet jie atrodo kaip maldai sudėtos rankos. Purkšti anksčiau, kol pumpurai būna užsidarę, nėra tikslinga, nes bakterijos žiemoja pumpuruose. Kadangi bordo veikia tik išoriškai (kontaktiniu būdu), tai purškiant reikia "išmaudyti" kiekvieną šakelę. Antras purškimas ta pačia priemone būna po 7-10 dienų. Moteriškų žiedų žydėjimo metu purkšti negalima. Trečią kartą purškiama iš karto po moteriškų žiedų žydėjimo. Galima purkšti didžiausiai daliai žiedų nužydėjus - pavienių atsiliekančių geriau nelaukti. Jei viską padarysite tinkamai - didelė tikimybė, kad medžius nuo pirminio užsikrėtimo apsaugosite. Jis laikomas pavojingiausiu. Esant lietingam orui pirmoje vasaros pusėje purškimą su bordo dar galima kartą ar kelis pakartoti (priklauso nuo oro), nes riešutmedžiai gali užsikrėsti ir vėliau.

Taip pat ligoms jautrūs riešutmedžiai turės mažiau galimybių užsikrėsti jei genėdami praretinsite jų lają, o apatinės šakos bus aukščiau.

Reikia turėti mintyje, kad bakteriozė labiau puola esant azoto pertekliui, o antraknozė esant azoto trūkumui.

Būna klausiančių, ką daryti, jei jų riešutmedžiai jau dideli ir purkšti nėra pasiekiami? Tuomet reikia arba susitaikyti su situacija, kad lietingomis vasaromis jūsų riešutmedis sirgs, arba teks jį pašalinti ir įsigyti labiau ligoms atsparios veislės riešutmedį. Be to, mažiau augius intensyviai derančius riešutmedžius genėjimu galima išlaikyti tokiame aukštyje, kokiame įmanoma pasiekti purškiant.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Lietuvos sąlygomis bakteriozė yra žalingesnė liga, nes ji dažniau sunaikina pačius riešutus ir gali stipriau pažeisti pirmamečius ūglius. Todėl sodinant mažiau atsparių veislių riešutmedžius pramoniniuose sodose, reikia turėti mintyje, kad juos prevenciškai teks purkšti vario preparatais. Jei pasirinkote sodinti bakteriozei neatsparios veislės riešutmedį prie namų, palikite jam daugiau erdvės, kad jis iš visų pusių būtų gerai apšvietas saulės ir vėjas galėtų greičiau išdžiovinti rasos ar lietaus drėgmę. Lietuvos sąlygomis bakteriozei neatsparios veislės: Pesčianskij, Lateral din Falesti, Cogalniceanu, Mars 1, Resovia, Ideal Saratovskij ir eilė kitų veislių kilusių iš mažiau lietingų kraštų. Jei renkatės neskiepytą sėjinuką (deja, kol kas dauguma Lietuvos medelynų parduoda tik tokius) iš anksto neįmainoma žinoti ar riešutmedis bus atsparus ligoms.

Viena atspariausių Lietuvos sąlygomis yra veislė Broadview. Taip pat gana atsparios yra Mars, Zygmund ir SK 4/10 ir kt.

Sėkmės apsaugant savo riešutmedžius!