Riešutmedžių sodinimas

Riešutmedžių sodinimas bei apsauga nuo šalčio bei šalnų. Priežiūra pirmais metais.

Jei nusprendėte pasisodinti graikinį riešutmedį, jam sklype teks skirti iki 1 aro ploto (priklauso nuo veislės), o medžiu galėsite džiaugtis ne tik jūs, bet dar ir jūsų palikuonys, nes tai ilgaamžis medis. Todėl ir jo sodinimui verta skirti didesnį dėmesį.

Visų pirma, kad netektų po maždaug 10 metų auginimo nusivilti, sodinti verta tik skiepytus medelius. Tik tokie riešutmedžiai yra identiški motininiam medžiui, duoda kokybiškus riešutus ir anksti pradeda derėti. Neapsigaukite, dažniausiai Lietuvoje siūlomas "Idealas" nėra, nei veislė, nei forma, nes jis nėra dauginamas skiepijimu ir jums parduoda "katę maiše"!

Antramečius ir dvimečius sodinukus galima sodinti tiek rudenį, tiek pavasarį, o sodinukus augančius vazonėliuose - ištisus metus, kai žemė nebūna įšalusi. Jei perkate pirmemečius sodinukus, jų sodinimą atidėkite iki pavasario.

Sodinimui svarbu parinkti kuo aukštesnę sklypo vietą. Tuomet bus mažesnė pavasarinių šalnų rizika. Taip pat negalima sodinti vietoje, kuri rudenį ir pavasarį būna užmirkusi. Tokioje vietoje medelis žus. Gruntinis vanduo neturėtų būti aukščiau 2 metrų.

Moldovoje ir Ukrainoje graikiniams riešutmedžiams paprastai kasamos 60 cm pločio ir 60 cm gylio duobės. Į duobės dugną rekomenduojama pilti fosforo ir kalio trąšų. Jei naudojama tik vienos rūšies trąša, ji pilama per patį duobės dugną. Jei trąšos yra dviejų rūšių, jas geriau išberti skirtinguose duobės kampuose. Fosforas reikalingas šaknims, o kalis – ūglių medėjimui. Šios trąšos pilamos į dugną, nes fosforas ir kalis lėčiau tirpsta ir sunkiau juda žemėje. Nors Ukrainos ir Moldovos sodininkai į duobės dugną beria didelį kiekį trąšų, Lietuvos sąlygomis rekomenduojame neviršyti 100 g.

Trąšos turi būti gerokai žemiau šaknų. Ant trąšų užpylus kelis kastuvus žemių, galima pilti kibirą komposto ar gerai perpuvusio mėšlo (praktiškai jis turi būti pavirtęs į juodžemį). Sodinukas užkasamas paviršine žeme. Jei žemė yra prasta, geriau ją maišyti su derlingesniu juodžemiu ar kompostu. Atkreipkite dėmesį, jog į duobės dugną negalima pilti azoto trąšų, nes jų graikiniams riešutmedžiams galima duoti tik pavasarį arba vasaros pradžioje. Supylus azotą į dugną, medžio šaknis jį gali pasiekti visai nelaiku. Jei sodinate pavasarį ar pačioje vasaros pradžioje, 50 g azotinių trąšų galite pabarstyti palei duobės perimetrą, bebaigdami ją užkasinėti.

Tačiau kasti 60 cm gylio duobę ir berti trąšas į dugną tinka tik tuo atveju, jei žemė yra laidi. Be to, tokiu būdu rekomenduojame sodinti tik pavasarį ar pirmoje vasaros pusėje. Jei sodinate rudenį, nerekomenduojame kasti gilios duobės, verčiau iškaskite platesnę duobę, tai yra pagerinkite ir supurenkite žeme iš šalies. Idealus variantas būtų net šiek tiek sukelti sodinimo vietą, kaip aprašyta žemiau.

Jei žemė yra sunki ir nelaidi, rekomenduojame sodinimo vietoje supilti 1,5–2 m pločio paaukštinimą ir sodinuką sodinti į jo centrą. Sodinant didesnį sodą nelaidžioje žemėje, būtina atlikti giluminį purenimą. Taip pat galima būsimos medžių eilės centre, iš abiejų pusių suarti žemę į vidų ir taip suformuoti paaukštinimą. Sodinant sunkioje, nelaidžioje žemėje trąšas rekomenduojame berti ne į duobės dugną, o iš šonų. Tik taip sodinant didelio kiekio trąšų naudo nereikia. Jokių akmenų ar plytų į duobės dugną dėti nereikia – tai mitas!

Medelis sodinamas tokiame gylyje, kokiame augo medelyne ar vazonėlyje, tai yra ties šaknies kakleliu. Jei sodinimui iškasėte gilią duobę, reikia turėti omenyje, kad po kurio laiko žemė nusės, todėl sodinti geriau apie 5–7 cm aukščiau. Po pasodinimo skiepo vieta turi likti viršuje. Jei sodinukas buvo skiepytas labai žemai ir po pasodinimo skiepo vieta nusės kelis centimetrus, problemos nebus, tačiau stebėkite, kad ties kamienu nebūtų žemės įdubimo. Jei taip nutiko, įdubimą užpilkite žemėmis. Labai svarbu, kad šaltuoju metų laiku vanduo nesikauptų ties kamienu, geriau, kad būtų suformuotas nuolydis nuo jo.

Sodinimo metu medelį galima palaistyti iki galo neužkasus duobės. Vėliau, kad laistant vanduo neišbėgtų, iš žemių reikėtų suformuoti bortelį (lėkštę). Pirmuosius dvejus metus pavasarį ar vasaros pradžioje medelius patartina apmulčiuoti nupjauta žole, šiaudais ar kitomis medžiagomis, kurios sumažina vandens garavimą iš žemės.

Anksčiau sodindami iš karto statėme rimtą 2 m kuolą, bet jis mums nepasiteisino. Dabar to nedarome. Nes iš anksto nebūna aišku iš kurios pusės bus reikalingas kuoliukas. Pirmais metais pradėjus augti pagrindiniam ūgliui verta įsmeigti ploną kuoliųką (tinka bambukinis arba stiklo pluošto armatūra) ir prie jo pririšti pradėjusį augti naują ūglį. Jei vėlesniais metais prireikia patiesinti medelį, tada stambesnis kuolas įkalamas maždaug už 40 cm nuo kamieno priešingoje pusėje negu medelis linksta. Tuomet medelį lengva atstatyti į tiesią padėti. Negalima medelio rišti aplink kamieną ratu. Rišama padarant aštuoniukę tarp kuolo ir medelio.

Rudenį medelį reikėtų nubalinti. Baltos apsaugos jam reikės žiemos pabaigoje - pavasario pradžioje, kad apsaugotų nuo didelių temperatūros svyravimų. Kalkės dažniausiai nusiplauna, todėl geriau rinktis vidaus darbams skirtus vandeniu skiedžiamus dažus į juos įdedant nedidelį kiekį ištirpintų kalkių ir vario sulfato.

Labai svarbus yra skiepo vietos apsaugojimas nuo žiemos šalčių. Tokios apsaugos reikia, kol skiepo vieta sustorės iki 2,5 cm. Anksčiau taikėme Lenkijoje kai kurių augintojų rekomenduojamą praktiką - skiepo vietą užpildavome žemėmis. Tai gerai suveikdavo jei būdavo šalta žiema, tačiau neigiamai paveikdavo medelius šiltesnėmis ir šlapesnėmis žiemomis. Todėl vietoje žemių kapčiaus geriau pridengti sodinuko apačią kažkuo laidžiu orui, pvz. eglišakiais. Jei skiepo vieta yra aukštai - apriškite ją keliais sluoksniais agrotekstilės (austa iš polietileno). Ji turėtų būti balta, kad neįkaistų nuo saulės. Atrišti reikėtų iš karto pasibaigus žiemai.

Vėliau, sinoptikams prognozuojant šalnas (balandžio - gegužės mėnesiais) bent skiepo vietą ir per sprindį aukščiau rekomenduojame apsaugoti nuo pavasarinių šalnų. Kadangi šalnų metu oras jau būna sausesnis - gali pasitarnauti apatinės sodinuko dalies užpilymas žemėmis. Idealiu atveju vertėtų aprišti visą medelį. Sodinuko apsaugai galima įkalti tris kuoliukus aplink medelį ir aprišti agroplėvele. Esant stiprių šalnų rizikai, rekomenduojame naudoti 3 sluoksnius 50 g/m agroplėvelės.

Pasibaigus šalnų rizikai ir medeliams pradėjus augti, didesnius riekia patrumpinti maždaug iki pusės metro. Jei vegetacija jau yra prasidėjusi, parenkamas vienas stipriausiais ūglis ir virš jo paliekamas bent 5 cm kotelis. Vietoje ūglio trumpinimo galima nulaužti visus nereikalingus ūglius, o prie likusio kotelio parišti augantį ūglį (nereikalingą kotelį galima pašalinti liepos mėnesio antroje pusėje). Per pirmus metus reikia auginti tik vieną stiebą, o kitus šalinti. Atsargai (jei netyčia pagrindinis nulūžtų) galima palikti dar vieną ar du ūgliukus, kuriems paaugus iki sprindžio nugnybiama augimo viršūnėlė). Atsarginį ūglį ypač rekomenduojame palikti jei vietovė yra vėjuota. Sodinukų pasodintų vasaros metu, jei jie auga vienu ūgliu, genėti nereikia.

Pirmą ir antrą pavasarį bei vasarą, jei nebūna rimto lietaus pasodintus sodinukus reikia dažniau palaistyti (maždaug kas 10-14 dienų)

Pirmos 5 nuotraukos - ekrano kopijos iš laidos "Čia mano sodas" apie riešutmedžių auginimą. Dvi paskutinės iš asmeninio archyvo.