Riešutmedžių sodinimas bei apsauga nuo šalčio bei šalnų. Priežiūra pirmais metais.

Jei nusprendėte pasisodinti graikinį riešutmedį, jam sklype teks skirti iki 1 aro ploto (priklauso nuo veislės), o medžiu galėsite džiaugtis ne tik jūs, bet dar ir jūsų palikuonys, nes tai ilgaamžis medis. Todėl ir jo sodinimui verta skirti didesnį dėmesį.

Visų pirma, kad netektų po maždaug 10 metų auginimo nusivilti, sodinti verta tik skiepytus medelius. Tik tokie riešutmedžiai yra identiški motininiam medžiui, duoda kokybiškus riešutus ir anksti pradeda derėti. Neapsigaukite, dažniausiai Lietuvoje siūlomas "Idealas" nėra, nei veislė, nei forma, nes jis nėra dauginamas skiepijimu ir jums parduoda "katę maiše"!

Antramečius sodinukus galima sodinti tiek rudenį, tiek pavasarį, o sodinukus augančius vazonėliuose - ištisus metus, kai žemė nebūna įšalusi. Vienmečius rekomenduojame sodinti tik pavasarį. Tačiau jei žemė kur sodinsite riešutmedžius yra sunki ir nelaidi, net ir dvimečių sodinukų sodinimą geriau atidėti pavasariui ar sodinti pirmoje vasaros pusėje. Nes prieš žiemą sunkioje nelaidžioje žemėje šviežiai iškasta duobė ir joje supurenta žemė gali sudaryti vandens baseinėlio sąlygas, kurioje rudenį pasodintas riešutmedis per žiemą gali neišgyventi.

Sodinimui svarbu parinkti kuo aukštesnę sklypo vietą. Tuomet bus mažesnė pavasarinių šalnų rizika. Taip pat negalima sodinti vietoje, kuri rudenį ir pavasarį būna užmirkusi. Tokioje vietoje medelis žus. Gruntinis vanduo neturėtų būti aukščiau 2 metrų.

Graikiniam riešutmedžiui paprastai kasama 60 cm pločio ir 60 cm gylio duobė. Į duobės dugną rekomenduojame pilti fosforo ir kalio trąšų (pilama per patį centrą į krūvą ir trąšos nesklaidomos). Fosforas reikalingas šaknims, o kalis ūglių medėjimui. Šios trąšos pilamos į dugną, nes fosforas ir kalis lėčiau tirpsta ir lėčiau juda žemėje. Mes į duobės dugną pilame maždaug 300 g trąšų, nors yra rekomenduojančių pilti kelis kartus daugiau. Šių trąšų medeliui užteks kelis metus. Trąšos turi būti gerokai žemiau šaknų. Ant trąšų užpylus kelis kastuvus žemių, toliau  galima pilti kibirą komposto ar gerai perpuvusio mėšlo (praktiškai jis turi būti pavirtęs į juodžemį). Sodinukas užkasamas paviršine žeme. Jei žemė yra prasta, geriau ją maišyti su derlingesniu juodžemiu ar kompostu. Kitas būdas pamaitinti sodinuką kalio fosforo trąšomis yra buvusios duobės kraštuose pavasarį trąšas įkasti iš 4 kampų. Azotu (tinka karbamidas) tręšiama gegužės - birželio mėnesiais, geriau per du - tris kartus su 10-15 dienų intervalu (nuo gegužės pradžios iki birželio vidurio). Per kartą rekomenduojame pilti apie 50 gramų azotinių trąšų. Tręšti reikėtų prieš lietų arba po tręšimo reikėtų palaistyti. Trąšas reikia pilti ne ant pačių šaknų, o buvusios duobės perimetru. Geriausia būtų trąšas įterpti į žemę ar palaistyti vandenyje ištirpintomis trąšomis.

Jokių akmenų ar plytų į dugną dėti nereikia, tai mitas!

Medelis sodinamas tokiame gylyje, kokiame augo medelyne ar vazonėlyje, tai yra ties šaknies kakleliu. Tačiau reikia turėti mintyje, kad po kažkiek laiko žemė nusės, todėl sodinti geriau apie 5 cm aukščiau. Po pasodinimo skiepo vieta turi likti viršuje. Jei sodinukas buvo skiepytas labai žemai ir po pasodinimo skiepo vieta nusės kelis centimetrus, problemos nebus, bet stebėkite, kad ties kamienu nebūtų žemės įdubimo. Jei taip yra, tokį įdubimą užpilkite žemėmis. Labai svarbu, kad šaltuoju metu laiku vanduo nesikauptų ties kamienu. Geriau tegul nuolydis būna nuo kamieno. Sodinimo metu palaistyti galima iki galo neužkasus sodinuko. Vėliau, kad laistant vanduo neišbėgtų, iš žemių reikėtų pasidaryti bortelį. Pirmą pavasarį ir vasarą medelius patartina apmulčiuoti nupjauta žole, šiaudais ar kažkuo kitu, kas sumažintų vandens garavimą iš žemės.

Jei žemė yra sunki ir nelaidi, rekomenduojame sodinimo vietoje supilti 1,5-2 m pločio paaukštinimą ir į jo centrą sodinti sodinuką. Sodinant didelius sodus nelaidžioje žemėje reikia padaryti giluminį purenimą. Taip pat galima į būsimos medžių eilės centrą iš abiejų pusių suarti paaukštinimą. Sodinant į paaukštinimą pirmus kelis metus pasodintus riešutmedžius vertėtų užmulčiuoti ir dažniau palaistyti.

Iš pradžių sodindami iš karto statėme 2 m kuolą, bet jis mums nepasiteisino. Dabar to nedarome. Nes iš anksto nebūna aišku iš kurios pusės bus reikalingas kuoliukas. Pirmais metais pradėjus augti pagrindiniam ūgliui verta įsmeigti ploną kuoliųką (tinka bambukinis arba stiklo pluošto armatūra) ir prie jo pririšti pradėjusį augti naują ūglį. Jei vėlesniais metais prireikia patiesinti medelį, tada stambesnis kuolas įkalamas maždaug už 40 cm nuo kamieno priešingoje pusėje negu medelis linksta. Tuomet medelį lengva atstatyti į tiesią padėti. Negalima medelio rišti aplink kamieną ratu. Rišama padarant aštuoniukę tarp kuolo ir medelio.

Rudenį medelį reikėtų nubalinti. Baltos apsaugos jam reikės žiemos pabaigoje - pavasario pradžioje, kad apsaugotų nuo didelių temperatūros svyravimų. Kalkės dažniausiai nusiplauna, todėl geriau rinktis vidaus darbams skirtus vandeniu skiedžiamus dažus į juos įdedant nedidelį kiekį ištirpintų kalkių ir vario sulfato.

Labai svarbus yra skiepo vietos apsaugojimas nuo žiemos šalčių. Tokios apsaugos reikia, kol skiepo vieta sustorės iki 2,5 cm. Anksčiau taikėme Lenkijoje kai kurių augintojų rekomenduojamą praktiką - skiepo vietą užpildavome žemėmis. Tai gerai suveikdavo jei būdavo šalta žiema, tačiau neigiamai paveikdavo medelius šiltesnėmis ir šlapesnėmis žiemomis. Todėl vietoje žemių kapčiaus geriau pridengti sodinuko apačią kažkuo laidžiu orui, pvz. eglišakiais. Jei skiepo vieta yra aukštai - apriškite ją keliais sluoksniais agrotekstilės (austa iš polietileno). Ji turėtų būti balta, kad neįkaistų nuo saulės. Atrišti reikėtų iš karto pasibaigus žiemai.

Vėliau, sinoptikams prognozuojant šalnas (balandžio - gegužės mėnesiais) bent skiepo vietą rekomenduojama apsaugoti nuo pavasarinių šalnų. Kadangi šalnų metu oras jau būna sausesnis - gali pasitarnauti apatinės sodinuko dalies užpilymas žemėmis. Viso sodinuko apsaugai galima įkalti tris kuoliukus aplink medelį ir aprišti agroplėvele. Esant stiprių šalnų rizikai, rekomenduojame naudoti bent 3 sluoksnius 50 g/m agroplėvelės.

Pasibaigus šalnų rizikai ir medeliams pradėjus augti, didesnius riekia patrumpinti maždaug iki pusės metro. Jei vegetacija jau yra prasidėjusi, parenkamas vienas stipriausiais ūglis ir virš jo paliekamas bent 5 cm kotelis. Vietoje ūglio trumpinimo galima nulaužti visus nereikalingus ūglius, o prie likusio kotelio parišti augantį ūglį (nereikalingą kotelį galima pašalinti liepos mėnesio antroje pusėje). Per pirmus metus reikia auginti tik vieną stiebą, o kitus šalinti. Atsargai (jei netyčia pagrindinis nulūžtų) galima palikti dar vieną ar du ūgliukus, kuriems paaugus iki sprindžio nugnybiama augimo viršūnėlė). Atsarginį ūglį ypač rekomenduojame palikti jei vietovė yra vėjuota. Sodinukų pasodintų vasaros metu, jei jie auga vienu ūgliu, genėti nereikia.

Pirmą ir antrą pavasarį bei vasarą, jei nebūna rimto lietaus pasodintus sodinukus reikia dažniau palaistyti (maždaug kas 10-14 dienų)

Pirmos 5 nuotraukos - ekrano kopijos iš laidos "Čia mano sodas" apie riešutmedžių auginimą. Dvi paskutinės iš asmeninio archyvo.