Riešutmedžių sodinimas bei apsauga nuo šalčio ir šalnų. Priežiūra pirmais metais.

Jei nusprendėte pasisodinti graikinį riešutmedį, jam sklype teks skirti iki 1 aro ploto (priklauso nuo veislės), o medžiu galėsite džiaugtis ne tik jūs, bet dar ir jūsų palikuonys, nes tai ilgaamžis medis. Todėl ir jo sodinimui verta skirti didesnį dėmesį.

Visų pirma, kad netektų po maždaug 10 metų auginimo nusivilti, sodinti verta tik skiepytus medelius. Tik tokie riešutmedžiai yra identiški motininiam medžiui, duoda kokybiškus riešutus ir anksti pradeda derėti. Neapsigaukite, dažniausiai Lietuvoje siūlomas "Idealas" nėra, nei veislė, nei forma, nes jis nėra dauginamas skiepijimu ir jums parduoda "katę maiše"!

Sodinimui svarbu parinkti kuo aukštesnę sklypo vietą. Tuomet bus mažesnė pavasarinių šalnų rizika. Taip pat negalima sodinti vietoje, kuri rudenį ir pavasarį būna užmirkusi. Tokioje vietoje medelis žus. Gruntinis vanduo neturėtų būti aukščiau 2 metrų.

Graikiniam riešutmedžiui paprastai kasama 60 cm pločio ir 60 cm gylio duobė. Į duobės dugną rekomenduojame pilti fosforo ir kalio trąšų (pilama per patį centrą į krūvą ir trąšos nesklaidomos). Fosforas reikalingas šaknims, o kalis ūglių medėjimui. Šios trąšos pilamos į dugną, nes fosforas ir kalis lėčiau tirpsta ir lėčiau juda žemėje. Mes į duobės dugną pilame maždaug 300 g trąšų, nors yra rekomenduojančių pilti kelis kartus daugiau. Šių trąšų medeliui užteks kelis metus. Trąšos turi būti gerokai žemiau šaknų. Ant trąšų užpylus kelis kastuvus žemių, toliau  galima pilti kibirą komposto ar gerai perpuvusio mėšlo (praktiškai jis turi būti pavirtęs į juodžemį). Sodinukas užkasamas paviršine žeme. Jei žemė yra prasta, geriau ją maišyti su derlingesniu juodžemiu ar kompostu. Kitas būdas pamaitinti sodinuką kalio fosforo trąšomis yra buvusios duobės kraštuose pavasarį trąšas įkasti iš 4 kampų. Azotu (tinka karbamidas) tręšiama gegužės - birželio mėnesiais, geriau per du - tris kartus su 10-15 dienų intervalu (nuo gegužės pradžios iki birželio vidurio). Per kartą rekomenduojame pilti apie 50 gramų azotinių trąšų. Tręšti reikėtų prieš lietų arba po tręšimo reikėtų palaistyti. Trąšas reikia pilti ne ant pačių šaknų, o buvusios duobės perimetru. Geriausia būtų trąšas įterpti į žemę ar palaistyti vandenyje ištirpintomis trąšomis.

Jokių akmenų ar plytų į dugną dėti nereikia, tai mitas!

Medelis sodinamas tokiame gylyje, kokiame augo medelyne ar vazonėlyje, tai yra ties šaknies kakleliu. Tačiau reikia turėti mintyje, kad po kažkiek laiko žemė nusės, todėl sodinti geriau apie 5 cm aukščiau. Iš pradžių gausis nedidelis kauburėlis, todėl laistymui reikėtų padaryti įgilintą griovelį aplink sodinuką. Po pasodinimo skiepo vieta turi likti viršuje. Jei sodinukas buvo skiepytas labai žemai ir po pasodinimo skiepo vieta nusės kelis centimetrus, problemos nebus, bet stebėkite, kad ties kamienu nebūtų žemės įdubimo. Jei taip yra, tokį įdubimą užpilkite žemėmis. Labai svarbu, kad šaltuoju metu laiku vanduo nesikauptų ties kamienu. Geriau tegul nuolydis būna nuo kamieno. Sodinimo metu palaistyti galima iki galo neužkasus sodinuko. Vėliau, kad laistant vanduo neišbėgtų, iš žemių reikėtų pasidaryti bortelį. Pirmą pavasarį ir vasarą medelius patartina apmulčiuoti nupjauta žole, šiaudais ar kažkuo kitu, kas sumažintų vandens garavimą iš žemės.

Jei žemė yra sunki ir nelaidi, rekomenduojame sodinimo vietoje supilti 1,5-2 m pločio paaukštinimą ir į jo centrą sodinti sodinuką. Sodinant didelius sodus nelaidžioje žemėje reikia padaryti giluminį purenimą. Taip pat galima į būsimos medžių eilės centrą iš abiejų pusių suarti paaukštinimą. Sodinant į paaukštinimą pirmus kelis metus pasodintus riešutmedžius vertėtų užmulčiuoti ir dažniau palaistyti.

Iš pradžių sodindami statėme 2 m kuolą, bet jis mums nepasiteisino. Dabar to nedarome. Nes iš anksto nebūna aišku iš kurios pusės bus reikalingas kuoliukas. Pirmais metais pradėjus augti pagrindiniam ūgliui verta įsmeigti ploną kuoliųką (tinka bambukinis arba stiklo pluošto armatūra) ir prie jo pririšti pradėjusį augti naują ūglį. Jei vėlesniais metais prireikia patiesinti medelį, tada stambesnis kuolas įkalamas maždaug už 40 cm nuo kamieno priešingoje pusėje negu medelis linksta. Tuomet medelį lengva atstatyti į tiesią padėti. Negalima medelio rišti aplink kamieną ratu. Rišama padarant aštuoniukę tarp kuolo ir medelio.

Rudenį pasodintą medelį reikėtų nubalinti. Baltos apsaugos jam reikės žiemos pabaigoje - pavasario pradžioje, kad apsaugotų nuo didelių temperatūros svyravimų. Kalkės dažniausiai nusiplauna, todėl geriau rinktis vidaus darbams skirtus vandeniu skiedžiamus dažus į juos įdedant nedidelį kiekį ištirpintų kalkių ir vario sulfato.

Ir svarbiausias dalykas sodinant rudenį yra skiepo vietos apsaugojimas nuo žiemos šalčių. Skiepo vietai apsaugos reikia, kol ji sustorės iki 2,5 cm. Patikimiausia tai padaryti skiepo vietą žiemai tiesiog užkasant žemėmis ar durpėmis (supilti kapčių). Reikėtų užpilti žemėmis bent 20 cm aukščiau skiepo vietos. Jei skiepo vieta yra aukštai - apriškite ją keliais sluoksniais agrotekstilės (austa iš polietileno). Ji turėtų būti balta, kad neįkaistų nuo saulės. Bent nedidelį kapčių iš žemių vis tiek žiemai reikėtų supilti, kad pirmus metus apsaugoti šaknis.

Supiltą kapčių dalinai galima išsklaidyti pasibaigus žiemai. Tačiau skiepo vietą vis tiek rekomenduojama apsaugoti nuo pavasarinių šalnų, todėl bent dalį ūglio virš skiepo reikėtų palikti po žeme. Jei skiepo vieta buvo aprišta, pasibaigus žiemai agrotekstilę reiktų nurišti. Tačiau prasidėjus vegetacijai ir esant šalnų rizikai aprišti reikėtų iš naujo. Galima įkalti tris kuoliukus aplink medelį ir aprišti agroplėvele.

Pasibaigus šalnų rizikai didesnius sodinukus riekia patrumpinti maždaug iki pusės metro. Jei vegetacija jau yra prasidėjusi, parenkamas vienas stipriausiais ūglis ir virš jo nukerpama apie 5 cm aukščiau (likusį kotelį galima bus pašalinti po mėnesio). Per pirmus metus reikia auginti tik vieną stiebą. Atsargai (jei netyčia pagrindinis nulūžtų) galima palikti dar vieną ar du ūgliukus, kuriems paaugus iki sprindžio nugnybiama augimo viršūnėlė). Rekomenduojame trumpinti sodinukus iki 50 centimetrų virš skiepo vietos, nes iškasimo metu nusikerta dalis šaknų ir reikia atstatyti viršutinės ir apatinės dalies balansą. Nukirpti dalį stiebo rekomenduojame ir didesniems sodinukams augusiems vazonėliuose. Tokių sodinukų šaknys lieka sveikos, bet jos vis tiek užima mažą plotą ir yra negiliai. Sodinant iš vazonėlio reikia išsklaidyti susipynusias šaknis. Sodinukų pasodintų vasaros metu genėti nereikia. Tai patariame padaryti pavasarį.

Pirmą pavasarį ir vasarą, jei nebūna rimto lietaus pasodintus sodinukus reikia dažniau palaistyti.

Pirmos 5 nuotraukos - ekrano kopijos iš laidos "Čia mano sodas" apie riešutmedžių auginimą. Dvi paskutinės iš asmeninio archyvo.