Dažnai žmonės klausia kada ir kaip skinami riešutai. Namų sode skinti riešutų nebūtina, tereikia surinkti nukritusius. Kai riešutai sunoksta, jų žali apyvaisiai pradeda trūkinėti. Kartais riešutai tiesiog iškrenta iš apyvaisių, o kartais nukrenta žemėn su visu prasižiojusiu apyvaisiu. Turint galimybę naujai nukritusius riešutus reikėtų susirinkti kiekvieną dieną. Ranka pasiekiamus riešutus atsivėrusiais apyvaisiais galima nuskinti. Dideliuose pramoniniuose soduose riešutai yra nupurtomi, kad galima būtų surinkti per vieną kartą. Kuo greičiau sunokę riešutai yra surenkami, tuo jų branduolių luobelė būna šviesesnė. Riešutų apyvaisiai gali ilgam nudažyti rankas, todėl renkant riešutus verta naudoti gumines pirštines.

Antras dažnas klausimas: - Kaip džiovinti riešutus namų sąlygomis? Kai būna šiltas ir sausas oras galima džiovinti ir lauke, bet geriau tai daryti kur nors po stogu, pvz. pavėsinėje, šiltnamyje. Svarbu iškloti riešutus vienu sluoksniu. Jei tenka iškloti keliais sluoksniais, reikia dažnai maišyti, nes kitaip riešutai pradės pelyti. Kas turi pirtį, gali džiovinti joje, tik temperatūra neturėtų viršyti 40 °C. Išdžiūvusius riešutus galima atpažinti pagal garsą. Numesti jie pradeda skambėti panašiai, kaip ir išdžiūvusios malkos. Išdžiovintų riešutų pasikeičia ir skonis. Kartesnių riešutų luobelės pasidaro mažiau karčios. Nepakankamai išdžiovinti riešutai suberti į krūvą gali pradėti pelyti. Tačiau nereikia ir persistengti (ypač džiovinant kažkur labai šiltoje vietoje), nes perdžiovintų riešutų branduoliai pradeda trupėti.

Tačiau valgyti galima ir nedžiovintus riešutus. Kol riešutai nepradėję džiūti, nuo branduolio galima nusilupti luobelę, tada riešutai būna be jokio kartumo. Kraštuose kur graikiniai riešutai yra auginami seniai, šviežiam valgymui ypač mėgiami stambiavaisiai riešutai, nes nuo didelių branduolių lengviau nulupti luobelę.