Kada Lietuvoje atsirado graikiniai riešutai ir riešutmedžiai?

Paprastai graikinių riešutmedžių auginimo Lietuvoje pradžia siejama su XIX a. antra puse. Kaip žinome, iki XIX a. vidurio Europoje tęsėsi Mažasis ledynmetis, o klimatas buvo 1–1,5 °C žemesnis nei dabartinė klimato norma. Lyginant su pastarųjų penkerių metų vidurkiu, temperatūra buvo apie 2 °C žemesnė. Vasaros buvo trumpesnės, o žiemos – gerokai šaltesnės.

Vis dėlto LDK valdovai ir didikai graikinius riešutus valgė jau gerokai anksčiau. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje buvo rasti graikinių riešutų kevalai, datuojami XVI a. viduriu. Jau tuo laikotarpiu graikiniai riešutai buvo laikomi vertingu maistu – naudingu smegenų veiklai, protui, atminčiai ir kraujui stiprinti.

Tuo metu graikiniai riešutai buvo atvežtinė prekė, tačiau išlikęs rašytinis šaltinis liudija, kad jau XVII a. pirmoje pusėje Lietuvoje, konkrečiai Vilniuje, buvo auginami graikiniai riešutmedžiai. Jie buvo auginami oranžerijoje. Informacijos apie tai, kaip sekėsi auginti tokius didelius medžius oranžerijose, greičiausiai neišliko. Bet kuriuo atveju oranžerija turėjo būti išties didelė.

Šiandien turime visai kitas sąlygas ir galimybes. Tai, kas kadaise buvo valdovų ir didikų privilegija, dabar tapo prieinama kiekvienam. Užsiauginti riešutmedį gali kiekvienas turintis vietos savo sode. 

Išsamiau apie graikinių riešutmedžių plitimo istoriją galite paskaityti Valdovų rūmų internetinės svetainės straipsnyje.